Ateik, naktie. Gesink greičiau šviesas
Aš jau pakankamai suspėjau pamatyti.
Gana, širdy jau kalba lyg ugnis tiesa,
Apie klaidas, kurių neugebėjau ištaisyti.
Ir štai aš čia. Liūdnų akių vltėdis
Prieš jus sulenkęs skaudančius kelius,
Man širdžiai neramu, o sielai gėda,
Kad rankioju ant žemės numestus grašius.
Šiandien miegosiu čia, po lapais.
Rytoj po obelim, brandinančia vaisius
Ir mintyse lygiai taip pat kaip vakar
Atversiu sielą į maldos žodžius.
Rankas sudėjęs Tau, jose laikysiu širdį
Ir viską atiduosiu, nors nedaug turiu.
Prašau tik viena, tegu Tavo siela girdi -
Nelaužyk man ir taip apsunkusių sparnų.
Nieko nereikejo,nieko..
Nereikejo nei draugu,nei pinigu..
Bet ir dabar nereikia,nes del taves liudziu..
Kai buvome laimingi,kai viskas buvo nesvarbu...
Su sia diena man net saules nebereikia,
Nebereikia nieko kas primena tave.
Mano asaros po viena skraido,
Kas nakti as verkiu viena...
Kiek laiko bepraeitu,
Tu mano gyvenimas,mano tiesa.
Tu mano dangus tu mano..
Reikia man taves kaip oro,kaip vandens.
Pati klaidu as pridariau,
Pakeisti nieko jau nesugebesiu..
Ir vis del to melo cia nera,
Ir as tiesos jau niekada nebeiveiksiu..
Mylejau as tave ir visada mylesiu..
Niekas niekada nepasikeis,
Ir jai sypsosios,tai tik tada kai tu pazvelgsi i mane,
Ir paskaitysi is akiu manu zodi"myliu"...
Nesibaigs nei asaros,nei skausmas,
Kol tu nebusi su manim,
Kol negalesiu vel naktim negalvoti kaip tave myliu,
Kai vel pasiilgau tavo mylinciu akiu...
Pasiilgau,kai akis man buciavai,
Kai kartodavai "Myliu tave"
Tai buvo ne sapnai,tai buvo realybe..
Bet visa tai kas buvo,buvo neviskas..
Sudauzei ta jautria sirdi,
Kuri tave vis myli,negali be taves.
Kuriai taip skauda,kad tu isivaizduoti negali..
Tu ja isniekinai,ir palikai...
Tu sudauzei ir mano vergses akis,
Kurios nieko daugiau nemato,tik tave.
Kurios visa para sviecia,nes uzmigt negali.
Kuios visada ziures tik ten,kur kelias pas tave bus.
Isniekinai ausis,
Kurios triuksmo negirdejo,
Kurios girdejo tik tave.
Kurios girdejo tus zodzius..Sugryzk...
Lupas mano asarose nuskandinai...
Jos vargses issigelbet negalejo,
Nes per daug tave mylejau..
Ir jos tik jaute tavo bucinius..
Mano nosis jau pamirso tavo kvapa..
Ta gaivu vaniles kvapa,
Be kurio tu negalejai,
Tu visada kvepejai!
Mano rankos visada bus tik tau paliesti,
Niekada neisduos..
Visada lauks taves,kol gales stipriai apkabint.
Visiskas apsurdas...
Mano kojos visada tik pas tave eis
Nenuklys keliais klaidingais,
Kaip ir mokei tu mane gyvent,
Ismokei...
Mano SIELA niekada neisduos taves,
Nes myliu as tave taip pat kaip visada
Tu mano gyevnimo sviesa,mano muza ir visa kita..
Tu tai,be ko gyventi negaliu...
[2009 m. kovas 21 d. 17:18] Sunshine*: Šešios cigaretės,ir juoda karti kava,
Tu palikai manį prisiminimą,
Štai ką reiškia būt nemylima,
Tu įsiverži kai pilkas juodas sapnas,
Kurio pamiršt aš niekaip negaliu,
Kad ir kaip blaškiaus tą naktį,
Prisimenu kelis žodžius:
Gyvensiu tavyje,gyvensiu visada.
Tol kol apleis tave,prisiminimai apie mane.
Kol tu nebegalvosi,kaip gerai mum buvo,
Kol pasakysi-kas buvo tas pražuvo.
Aš sukandusi dantis bandau kartelį dar užmigti,
Ir tavo veida tikiuosi dar aš pamatyti.
Bet tu kaip juodas siluetas,tik matosi suplėšyta širdis,
Ir kelios graudžios ašaros beriedančios,kurios jau niekad nesugryš.
Atsimeni tuos rudenio vakarus gražius?
Kaip žaidem atspek mano mintis
Kaip visad viska slėpėme savį,
Dabar sakau garsius savo jausmus.
Tie bučiniai,ir tos nuostabios akys.
Man primena juos žodziai:
Gulėk,juokis,ir verki.
Dabar aš gyvenu prisiminimais mūsu,nes tai kas buvo niekada negryš
As neverksiu,
Bet man skauda.
As myliu ir nOriu tO kury begalO myliu.!
Kodel negalimagyvent ramiai?
Busim kartu? Tu nenOri o as begal..
Kada nOrs istarei myliu?Netikiu..
Liksim draugais.;//
Kiekwiena diena matysiu tawe ir kankinsiuOsi,nes wisa gywenima liksi manO sirdyje..
Negausiu tawes-mirsiu.!;*;*
As neverksiu,
Bet man skauda.
As myliu ir nOriu tO kury begalO myliu.!
Kodel negalimagyvent ramiai?
Busim kartu? Tu nenOri o as begal..
Kada nOrs istarei myliu?Netikiu..
Liksim draugais.;//
Kiekwiena diena matysiu tawe ir kankinsiuOsi,nes wisa gywenima liksi manO sirdyje..
Negausiu tawes-mirsiu.!;*;*
Svajonė ir meilė virsta kančia kai trykšta iš venų kraujas nakčia ašaros srūva krauju nusidažo, bet man šito skausmo dar per maža, išraut noriu širdį tau atiduoti nors dalį savęs padovanoti, noriu rėkti klykti iš skausmo, žinau aš esu šito skausmo vertas, kruvinos ašaros temdo akis ramybės neduoda viena mintis kodėl taip tamsu?nors myli širdis tyloje jau girdžiu mirtis, baimė sukausto apima siaubas, lieka širdį tiktai meilė ir skausmas, rašau tau žodžius paskutinį kartą myliu, iš lėto sustinkstu amžiams nutyla.
Sunaikink mane, palaidok sapne, nes nesi tu manęs vertas.
Aš buvau tau gera, mergaitė maža, kurią išmetei, vos tik suaugau.
Tu buvai toks gražus, toks džiausmingai saldus ir tavęs aš tik vieno norėjau.
Bet kai tu išėjai, man pakilo sparnai ir laisvėje aš sužibėjau.
Supratau kas buvai, kaip mane kankinai, aptvare tu mane tik laikei.
Aš mergaitė graži, manim džiaugės visi ir visi tiktai tau pavydėjo.
Bet tapau aš dama, abėjingai meilia, supratau, ko mane tu taip saugai.
Panorau tada, kilt lyg saulė karšta ir sudeginti kiekvieną jų aistrą.
Parodyt, kas aš, kiek daug dėl manęs, padaryti kiekvienas galėjo.
Savo vertę suprast ir gyvenimą rast, sau lyg tikslą apibrėžus, pabėgau.
Neieškojai manęs, nors tikėjausi aš ir tave tik iš tolo stebėjau,
Į gyvenimą tavo sugrįžti norėjau, bet džiaugiuosi, kad susiprotėjau.
Kai ieškojai manęs, mano baltas rankas glaudė svetimas, šiltas kūnas.
Man trūko tavęs, bet tokia buvau aš, kad akimirksniu viskas praėjo.
Kai buvau glėbyje, nesvarbu kokiame, man niekas daugiau nerūpėjo.
Man gyvenimas buvo žaidimas, lyg svaigus vynas, paukčios skrydis, švarus kokainas.
Apsvaigus tiesa, abėjinga tamsa ir kasnakt vis kitas laimikis.
Aš buvau nebe ta, ne mergaitė maža ir man tai, be proto patiko.
Neieškojau tavęs, bėgau nuo savęs, kol atsitrenkiau į betoninę sieną.
Ji buvo balta, nors dabar nebėra, ji pelėsių ir smalkių spalva padengta.
Nors buvai atsargus, bet davei man namus ir kas vakarą karštus, tikrus valgius.
Bet deja, per anksti, mergaitė maža, pasijuto dama ir nuo šiol jį tik sienos pelėsių ponia.
Randas sirdyje
Jau maniau kad nieko man nereiski,ir galvojau wiskas praeity...
Bet pamacius tawe atsinaujinai mano sirdy...
Uch,sunku tawe pamirst.. Skaudu man prisimint,,
Kaip tu iskaudinai mane ir palikai randa sirdyje...
Nebuwo dienos kai apie tawe negalvociau
Nebuwo minutes kai galvodama apie tawe newerkciau...
Tiesiog asaros werzesi man is akiu ir sustabdyt ju niekaip negalejau...
Ir atrodo kad kaip ir jau pamirst tawe turejau
Bet deja to padaryti wis nesugebejau....
kada uzteks tau mano asaru?turbut,kai busiu jau karste..mane mylet zadejai,zadejai is naujo pasikeist,bet nieko gero neisejo,privalejau as tave paleist...sunku man buvo kas be ko , sunku kaip ir dabar... nebuvo tos dienos kad negalvociau apie tave... ir jei galeciau..galeciau laika as atsukt atgal,galbut suprasciau ta nora but kartu kitom akim. bega laikas,bega viskas nuo manes,tik ne mano meile tau ! viskas buvo taip paprasta ir nuosirdu,visas juokas,visos asaros , visi jausmai.bet praejo jau metai,ir sirdi vis dar tu.tikiuosi,kad busim dar kartu.myliu tave ,Rokai !
Pradžia
