kartais buna salta...
susimastau..
kodel?
kartais saves as klausiu.
kas istiesu esu...
bet taves as vis nepamirstu..
kartais piesiu ar rasau..
nes man taip lengviau..
raides buna saltos...
piesiniai slapi..
uzrasytas tavo vardas mano atminty..
dar zingsnis..
ar du...
ir lieku...
ten kur visad bus lietus..
iseinu..
palieku...
pasauly...
kuraime esi tik tu...
sirdyje tik baltas sniegas..
ir dabar..kaip kiekviena diena..
lyja lietus..
dideliais tyrais lasais..
dar naktim ne karta..
sauksiu tavo varda..
ir taip daznai..
ilgiuosi tavo ranku..
noris grysti i ta kranta..
istarti dar kelis zodzius..
ir tegul sustoja laikas..
kuris iskyre mus..
tegul si istorija ir man tik lieka..
tos nevienodos sienos..
ir tai kas uzrasyta ant mano sielos..
tegul man vienai lieka..
nuo vienatves pasislepti neina niekur..
ir naktys nebemielos...
nieko neturiu..
bet taves vis nepamirstu..
as esu..
buvau..
ir busiu..
tik jau nezinau kas..
isejau..
ir tik dabar supratau..
kad save tavyje palikau..
ir kas nakty...
jauciu rankas..
kuriu salia jau nebus.
girdziu zodzius..
senai istartus..
bet tik dabar suprastus..
velu sakyti..
pasiilgau..
atsako neisgirsiu..
bet ir neuzmirsiu..
savyje uzsirakinsiu..
vienatve apsikabinsiu..
laike istirpsiu..
skaudus oro gurksnis..
ir duziai sirdies..
tave pamacius man primins..
tai kur suklydus..
ir dar ne karta sapne tave isvydus..
pabudus istarsiu tyliai..
as vis dar tave myliu..
uz lango ruduo..
lietus ir vejas..
pleso siela..
susimastai...
kam zmogus reikalingas vienas...
ir kartais buna taip...
kad net vienatve tyli...
lietaus lasai lyja i sirdy...
kartai buna taip
kad sauki o taves negirdi...
iseini...
ir vel grysti...
nakty ar diena...
nesvarbu...
Mes susipazinom , kai budo gamta
Visa vasara buvom draugia
Lapai krito jausmai vis stiprejo
Ziema atejo tas jausmas tik daugiau sustiprejo
Tuoji vel bus gamta
O TU ir as , mes vis drauge
Ir tikiu , kad ligai mes busim katu .
Kaip stiprei TAVE as MYLIU
Pradžia
