Pabėgt iš apsupties kvailų dienų
šaligatvį nupoliruoja speigas
užšąla laikrody betikslis laikas
ir kol žiūriu į jį akis įsmeigęs
jis netiksėdamas ištirpsta tarp delnų
man ziauriai fajnas sitas eilerastis tik nezinaw kas ji parase gal jus zinot?:
tai ne laikas, as gyvent skubu,-
nuo gimimo viskas man svarbu
vėjas tarso plaukus, saule glosto juos,-
vasara geleta vis vejuos, vejuos...
niekaip nenurimstu, pauksteliu vis skrieju
darbas darba keicia, eiles liejas.
ir ziedais zibuokliu, karklu pumpurais,-
dienos svaigios skuba nendrem, ajarais
rudieni pavijus lapuose braidau,
lietui tik nulijus, balomis lakstau.
pasivijus ziema, snaigemis krentu,-
laike, mano laike, as tavy tirpstu...
[quote="Duzena"]Šiandien taip elegantiški sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais visais pažadais.
Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.
Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai-
O ta meilė užtroško iš karto
Kaip auksinė žuvis po stiklais
Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.
O dabar elegantiškai sninga
Sninga parkuos medžių žiedais,-
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.
(Jonas Aistis)
zinai pasakysiu kad tai nerealu..... saunuole.... cia susipina viskas ko as visada ieskojau. Eilerastis su subtilia meile, gyvenimo nutikimais........ saunuole....... nedaug tokiu eilerasciu gali rasti
O man labai patinka Mačernis. Aišku ne tik - mėgstu Churginą, bet Mačernis vienas iš mylimiausių
Kaip pavasario audra iš pumpurų lapus,
Tavo žvilgsnių degančių lietus iš manos sielos
Išskleidė pirmosios meilės žiedlapius gležnus.
Pirmą kartą savo laimės tyliai nepakėlus,
Skridau sukdamos pavasario taku,
Buvo taip džiaugsminga, lengva ir laku.
Meilė manyje, pabudinus šokėją,
Judesių žiedais švelniais pražydus, skleidės
Ir kasdien naujais pavidalais aiškėjo,
Tartum mylimas, bet neįspėtas veidas.
Vien tik tu ne mano meilės, - dievo ir Nirvanos
Troškai vienumoj ties žodžio ir minties šaltiniais, -
Bet nuo meilės neišbėgsi, mylimasis mano!
Štai, aš pagavau tave, nors priešinais ir gyneis.
Vytautas Mačernis
**********************************************
Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia,
Vyrą meilės potvynyje paskandinus.
Moterį todėl turi mylėt kaip žemę -
Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus;
Nes dėl žvilgsnio, besiskverbiančio į tolį,
Dėl žvaigždžių, kurių kelius jisai ištyrė,
Dėl sapnų, kurie nuo jos dienų nutolę,
Moteris didžiuojasi ir myli vyrą.
Jos gyvenimas yra sunkus ir kietas,
Bet jinai išmoko jį lengvai panešti.
Vien tik vyras nesuranda žemėj vietos:
Ir, pagrimzdamas į nerimą bekraštį,
Neretai praeina saulę ir žvaigždes,
Tuštumon įsmeigdamas akis liūdnas.
Vytautas Mačernis
************************************************
Tu pro tamsias blakstienas į mane pažvelki,
Kaip žvelgia žemėn spindulys iš debesų,
Ir pamatysi, kaip esi manęs išalkęs
Ir kaip tavęs aš pasiilgusi esu.
Norėjai tu pažint pasaulyje, kas meilės verta,
Pirmiau, negu mylėti... Bet ar tu žinai,
Kad žvilgsniui mylinčiam atsiskleidžia iš karto
Plataus gyvenimo gilieji slėpiniai?
Prie mano smilkinio pridėki savo ranką
Ir pasakyk švelniai, nerūpestingai: Tu...
Tą mažą mažą žodį iš didžios širdies,
Ir tu suprasi: meilei jos pačios užtenka;
Ji pažinimas ir gyvenimas kartu;
Ji Gėris, Dievas, nušviestas savęs paties.
zinai, FAINA zinoti, kad kazkam esi FAINAS, buti FAINU ir tureti daug FAINU draugu ir tas musu gywenimas yra FAINAS, tik reikia moketi ji FAINAI gywenti
[b]Užmigo žemė. Tik dangaus
Negęsta akys sidabrinės,
Ir sparnas miego malonaus
Nemigdo tik jaunos krūtinės.
Neužmigdys naktis žvaigždės,
Nenuramins širdis troškimų;
Dvasia ko ieško, kas atspės,
Kai skęsta ji tarp atminimų!
Aušra saulėtekio nušvis,
Ir užsimerks nakties šviesybės;
Neras tik atilsio širdis:
Viltis nežvelgs į jos gilybes!..[/b]
man irgi patinka, kazkada ji sakiau per akitovu konursa
man patinka sis maironio eilerastis, jis suteikia wilties
Viskas, kas tikra, ateina tyliai
Tyliai prinoksta vaisiai.
Lapai krenta ramiai,
Be garso juos uždengia sniegas,
Patylom užšąla ezeras -
Mirtis ateina kaip miegas.
Tylus ir prasidejimas,
Nerekia saules šviesa.
Niekas negirdi, kaip tirpsta sniegas.
Visos žoles ateina iš žemės be žodžių.
Kai skleidžias žiedai,
Nedunda padangė.
Visa, kas tikra,- tlylu mūsų ausiai.
Negirdi žmogus,
Ką patiria jausmas...
Pagal H.Kalan
Ar tik žodžiai
Kokius žodžius ištarti, kad suteiktum džiaugsmo?
Kokiais žodžiais prabilti, kad atneštum laimę?
Kiais žodžiais išreikšti draugystę? santarvę? laisvės pojūtį?
O gal tiesiog paimti už rankos?
Kokius žodžius kartoti, kad perteiktum Meilę?
Kokiais žodžiais prabilti, kad apgaubtum kitą švelnumu?
Ar reikia sakyti:" Myliu Tave?"
Ar visuomet būtina tai sakyti?
Ar tą sakyti vaikams?
O gal tiesiog paimti už rankos?
Kokiais žodžiais kreiptis?
Kokiais žodžiais?
Ir ar tylejimas - tai nieko nesakymas?
Jei paprasčiausiai žvelgiu į tave,
Ir šypsausi tau,
O mano delne atsiranda tavo ranka,
Tuomet tu išgirsti reikalingus žodžius
Mano tyloje.
Br. Fereras
dar patinka Vinco Mylokaicio - Putino Margi sakalai, Rupintojelis S. Nėries Akmenelis turi salta sirdi... Miskinio Elegantiskai sninga.. ir tt... yra daug graziu eilerasciu kaip ir nepakartojamu knygu...
Remember me darling
At your bed before sleeping
Say you love me
İn every language you are speaking
Then send a little kissing
A man who is realy loving
[/b]
Kazkada, kai buvau maza, labai grazus pasirode. Visalaik su juo konkursuose dalyvaudavau raiskiojo skaitymo Ir dabar sirdziai mielas.
Sukurei mane, Kristianai keistuoli,
Is nieko.
Is sapno, kaip zerincio sniego,
Dabar as po kabanciu pasakos tiltu
Degtuka iziebsiu,
Kad pirstai susiltu.
Dabar as jau busiu. Dabar as jau busiu,
Ir niekad liepsneles mazos neuzpusiu,
Kuria dovanojai.
Praeiviai paslaugus
Man sypso.
Ir as gyvenu kaip nedaug kas..
Sukurei mane, Kristianai keistuoli,
Is nieko.
Is sapno - kaip zerincio sniego,
Taves nebera jau.
O as pamazu
Tau amzina savo ugnele nesu.
Tu ateik.Tu ateik.Tu ateik.
Jau ne viena gyvenima laukiu.
Gal pro sali ejai?
Nemaciau.
Nematei?
Ach, mes slepiame veidus po kaukem.
Praejai gal rasota zole?
Tavo pedsaka saule istryne.
Koncerte gal sedejom salia?
Gal buvome busto kaimynai?
O dabar susitinkam tik nakti sapne.
Svelniai priglundi prie krutines.
Ryta akys iesko Taves.
Cia ne Tu? Cia ne Tu?
Tu - ne cia.
Gal gyvenam skirtinguos zemynuos?
Vis dar laukiu.Ateik.
Ir apliek ugnimi.
Nuplesk ir sudeginki kaukes.
Juk ir Tu neramiai gyveni.
Ir ne pirma gyvenima lauki.
az.
P.S. cia ne vienintelis megstamiausias eilerastis
Sios ramios dulkes buvo ponai ir ponios,
Vaikinai, merginos;
Juokas, gebejimai ir atodusiai,
Sukneles bei plauku garbanos.
Si vangi vieta - judrus vasaros rumai,
Kur ziedai ir bites
Uzbaigdavo savo rytietiska gyvenimu cikla,
O po to stai taip isnykdavo.
Pradžia
saunuole.... cia susipina viskas ko as visada ieskojau. Eilerastis su subtilia meile, gyvenimo nutikimais........ saunuole....... nedaug tokiu eilerasciu gali rasti 
ash chia tu kramtoshke galvojau parashei, o gale ziuriou ne. buchiau sakes neblogai parashytas gan, bet tai kad ner chia autoriaus 
