ei zmogau kur skubi,sustok ir paklausyk krentancio stiklo,varvancio kraujo.ziurek i tamsa,i rytine saule ir atsakyk kokia prasme viso to ka turi,brangini?sustok,pailsek,isgisk savo varda vejyje,mylimo zmogaus lupose.ismok ne tik girdeti,bet ir atsakyti ne tik i zodzius bet ir i likimo brangu sauksma.vertinu tai kas netikra ,ir tai ko neverta kartoti.moku uzmerkti akis ,bet smerkiu save uz tai, kad nemoku nebeatsimerkti.kvepuoju,bet zinau to malonumo kaina.nenoriu,bet privalau,kitaip liksiu nesuprasta.saukiu NE viskam,nuo siol ir sau,rytoj galbut ir tau.buvau,likau viena..gulejau,kentejau,..kritau zemiau dugno...nesakau,kad islipau,taciau supratau-visas pasaulis toliau!jis buvo,yra ir bus,bet as nesu dirbtinumo dalis.as to nevertinu,nesidziaugiu ir suprantu-neturejau to ir anksciau.tariu sudie ir iseinu krauju nudazytu taku...
Gęsta diena ir susirenka tavo svečiai:
du vabalai juodašvarkiai,
iš svetimo krašto,
žinia, jų dabar šitoj žemėj apsčiai...
Papročiai keičiasi ir įpročiai, seserys ten,
pusbroliai maklinėja
pievose su garneliais...
Prašom į vidų, svečiai!
Gegužės dvi etnografinės, žinoma,
iš pakraščių, stručiai, gaidžiai
ir papūgos iš televizijos,
interneto rodytų
mums sričių...
Vampso apuokas kampe, pelių sms:
jeigu prigultum, mieloji, ten, kur dabartės
guliu, tai aš pašliaužiot galėčiau tavo
siauru grioveliu...
Šniaukroja Markas Aurelijus: Jūsų gyvenimas
mirksnis, jūsų jausmai migla...
Saulė ir toji jam linksi...
Gėralas? Jokio nėra!
Kovas giedojo, atsirėmęs
į babilonišką gluosnį
sniegas vis tirpsta, tirpsta,
pusnys į šūdą pavirsta,
tai donelaitiška, tiršta,
pamiršta!
Metas pamiršti!
Vasarą, žiemą ir tirštį,
rausvo baroko lapus,
širdį, kuri palei širdį
daužės...
kol vėjai nupūs.
Moterų tokių nebūna,
sparnas prie sparno, sparnai,
papas prie papo, o kūną,
kūną?
Tegriebs velniai!
Vakaras, sėklos, atsėlina, balta, raudona ir mėlyna,
sniegas, sintagmos kelios, viską pamiršk, nieks
nešviečia, nieko ir pats nemanai... Skambina,
betgi nekviečia! Amžinos atminos, nai...
BRADESIAI
Tylėk manimi
Saulė zefyras
Kikena rietenom
keleliai kelužėliai
Mylisi po dangų
Varnos snaigiškos
Akli, sumokę
mitrią vėlę
Išnokinę
Tekasi kalba
Aš kielių
raštais
Aprasosiu
Išdarysiu
Mėlį
akučių tavo
Tu graži
Ardykim gėlumą
Pirštus
Apverkim savo nieką
niekužėlį
Ramybę didelių
Apvalūs krenta
(purtyk kriaušaitę
dievišką)
Tavo veideliai
Rytoj vėl neišeisim
Akmenėliais misim
Kerėsim
popiečių pasaulius
Vėlina
Merkimą
Dūmas
Akučių tavo
-------
2000 ž. ir m. D.R.
VARTOTOJO DAINELĖ
Negrasink man svogūnais
Negąsdink druska
Tavo degančiuos krūmuos
Pažiūrėsim kas ką
Tavo niekas niekužėlis seniai
pavirto į slieką
Tavo akys debilės
Tavo mitai tiesa
Aš labai nusivylęs
Kad tu vis dar visa
Tik parodyk man tą kuris nulipdė tave
ir aš jį suvartosiu
Paduok sesula kardą
Pasistiebęs ant smilgos
Tave suradau
Tavo sprogstantis pilvas
Tavo dantys dangau
Ar pavyks iš tavęs padaryti
mažytį arkliuką
Ar nujosiu na leva
Ar on stairway to heaven
Ar į jūrų pilis
Ar tu misis ar mis
Ar gali nevadinti manęs
Savo atvaizdo broliu
Paduok sesula kardą
-------
2003 ž. ir m. D.R.
JEI DAR PO 100
Užnuodytom adatom
Ūkio padargais
Per vėtrą ir vėją
Veju dvejones
Žiema paleistuvė
Pabaigusi darbą
Iššiepusi kojas
Ratu link manęs
O aš atsiklaupęs
Ant žalio asfalto
Verkiu neturėdamas
Kuo apsigint
Ir išdegė pūgos
Bet vis dėlto šalta
Tai pažadu jei dar po 100
Tave prisimint...
Ir Dievas buvo
Pirmas tavo žodis
Bet dievas žino
Ką po to darei
Ir jei per daug
Ar per niek nepasirodys
Tai štai paimk
Tavo pinigai
Užnuodytom adatom
Geliančiom kojas
Per vėtrą ir vėją
Grįžau į namus
Ir kariasi žodžiai
Bet kitąsyk rojuj
Pažadu jei dar po 100
Mūsų nebus...
***
Mačiau kvailį,
pasiųstą karvės perrišt.
Jis valandą į žemę žiūrėjo
kur kuolą kals.
Ir valandą kitą galvą užvertęs
į dangų spoksojo
iš kur užsimos.
Paskui užsimojo
ir visa kvailio jėga
kirto.
Ir vėl užsimojo kirto,
ir vėl...
Jau visai sukalė kuolą,
bet vis tiek žemę mušė ir verkė.
Dabrišius, Gintautas. Vienplaukis prie plento: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1982
MIEGAS
Aš dabar medis, upė, skylė bato pade,
aš dabar migla...
Ko šūkaujat?
Ko su trimitais grūdat saulę man į akis?
Žadat patį dailiausią arabų ristūną,
žadat karūną o aš nenoriu.
Nieko, nenoriu, kas skamba, blizga ir dūžta,
kas ateina, ką galima pamesti, dėl ko
verkiama.
Net gražiausias munduras
galiausiai atitenka kaliausei.
Nieko nenoriu ką jūs galite duoti:
saldžiausio juk nedalinat.
Užsimerksiu,
ir lai tyliai mane užpusto.
Dabrišius, Gintautas. Vienplaukis prie plento: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1982.
Skaičiuotė
Durniai, durneliai - durniai,
Durniai - durneliai,
Durniai, - ir kodėl
Beveik visada vieno trūksta.
Durniai, durneliai - durniai,
Durniai - durneliai,
Durniai, - kada
Beveik visada vienu per daug.
Aš niekad nemačiau žiemos.
Užaugau šiaurėje, kur vasaros trumpos.
Aš niekad negirdėjau vargonų.
Visus vaikystės sekmadienius praleidau patarnaudamas
Mišioms.
Aš niekad nemylėjau moters.
Paskutiniąją mylėjau dar kūdikystėje.
Aš niekad nenusižudžiau.
Vieną dieną norėjau šokti žemyn iš penktojo aukšto.
Šaligatviu ėjo nėščioji.
Ar galėjau ją išgąsdinti?
Rašykite man laiškus.
Kaip reikia gyventi?
Tik noreciau uzsimerkt,
Ir pamatyt tave.
Kaip ilgiuosi taves....
Tos karstos naktys
Sieja mus...
Tik uzsimerkiu ir vel
Tave matau.
Toks geras ir svelnus buvai.
Ilgesiuos taves amzinai,
Juk mylejau tave karstai...
Seksas yra tai, dėl ko Mozė ir Čyzas Kraistas perinstaliavo savo laptopus
Degant Alyvų krūmams
Tarp naujininkų vidurinės mokyklos ir lapiškių seniunijos Sankryžų
Seksas gali tai, ką su savo auka išdarinėja filantropas
Judėti iš taško B į tašką P
Godžiai ryti traiškanas
Kur svarbiausia - Seksas Seksas Seksas
Rimuojasi su Keksas, Šmeksas, Kėkštas ir Džiugo Sūris
Be kurio negali išgyventi vakarais
Sukepusiame nuo prakaito guolyje
Kartu su savo Beatriče
John Donne - The Good Morrow
I wonder, by my troth, what thou and I
Did till we loved? Were we not weaned till then?
But sucked on country pleasures childishly?
Or snorted we in the Seven Sleepers' den?
'Twas so; but this, all pleasures fancies be.
If ever any beauty I did see,
Which I desired, and got, 'twas but a dream of thee.
And now good morrow to our waking souls,
Which watch not one another out of fear;
For love all love of other sights controls,
And makes one little room an everywhere.
Let sea-discoverers to new worlds have gone,
Let maps to other, worlds on worlds have shown;
Let us possess one world, each hath one, and is one.
My face in thine eye, thine in mine appears,
And true plain hearts do in the faces rest,
Where can we find two better hemispheres
Without sharp north, without declining west?
Whatever dies was not mixed equally;
If our two loves be one, or thou and I
Love so alike that none do slacken, none can die.
Pradžia
